K. Kasparavičiaus istorijos skaitomos ne tik Lietuvos moksleivių. Kopenhagos šeštadieninės lituanistinės mokyklos prie Kopenhagos savivaldybės mokiniai taip pat neblogai susipažinę su Kęstučio kūryba. Mokiniai prisipažįsta, jog šio rašytojo istorijos labai keistos, bet įdomios. Mažiesiems labiausiai patinka „Kiškis Morkus didysis“ – šią knygą jaunesnieji skaitė kartu su tėveliais, o vyresniesiems - keistos, bet kartu išmintingos trumpos istorijos.

Artimiau su dailininku ir rašytoju K. Kasparavičiumi galėjome susipažinti 2009 m. rudenį, jam besilankant lietuvių kalbos pamokose. Susitikimo įspūdžius pasakoja septintos klasės mokinė Gabrielė Kičaitė.

Rašyti autorius pradėjo prieš septynerius metus – visiškai atsitiktinai. Taivanyje įvykus žemės drebėjimui, viena leidykla sugalvojo paremti nuo žemės drebėjimo nukentėjusius vaikus išleidžiant knygą. Šiame konkurse dalyvavo daugybė pasaulio rašytojų, tarp jų ir Kęstutis Kasparavičius. Rašytojo pirmoji knyga „Kvailos istorijos“ buvo išversta į anglų kalbą. Šios knygos istorijas kurti rašytojui padėjo šeima ir draugai.

Taivanio leidėjams patiko lietuvių rašytojo fantazija, todėl jie pasiūlė išleisti dar vieną panašią knygelę. Taip atsirado „Trumpos istorijos“, po to „Braškių diena“, kuri yra skaniausia rašytojo knyga. Viena labai rimta Lietuvos leidykla nesutiko išleisti Kęstučio kūrybos, vadindama tokią literatūrą „kvailystėmis“. Tik leidykla „Nieko rimto“ išdrįso. Ir neapsiriko...

Rašytojas paslaptingai dėlioja mintis savo knygose. Bekuriant rašytojas pastebėjo, jog pasakojimai tampa vis grėsmingai ilgesni, todėl nutarė išleisti knygą, kurioje tilptų viena ilga istorija. Vaikiškas detektyvas „Dingęs paveikslas“ yra viena tokių knygų.

Kasparavičius teigia, jog vaikams labai patinka knyga „Sodininkas Florencijus“. O „Kiškis Morkus Didysis“ - viena iš paskutiniųjų rašytojo knygų, tapusi įdomiausia Metų knyga. Šioje knygoje dailininkas nupiėšė labai grakščia panelę Žirafą, kurios portretus vėliau pradėjo piešti su vaikais kūrybinėse dirbtuvėse ant kelių metrų ilgumo popieriaus ir ne tik. Štai vienoje mokykloje buvo ištrupėjęs sienos tinkas, tad rašytojas kartu su vaikų pagalba nupiešė ant sienos didelę žirafą, kuri paslėpė negražią sieną. Didžiausia jo nupiešta žirafa yra 5 m. 81 cm. O knygų mugėje kartą su draugu nupiešė net 6 m. žirafą. Rašytojas mano, jog žirafa yra ypatingai gražus gracingų judesių gyvūnas – tikra dama. Žirafą dailininkas piešė kartu ir su Kopenhagos lietuvių moksleiviais. Kęstučiui labai patiko mūsų nupiešta Žirafos suknelė. Tokios spalvingos suknelės dar niekas nebuvo nupiešęs, - taip mūsų kūrybą pagyrė dailininkas.  

Kasparavičius savo veikėjus mėgsta aprengti senoviškais drabužiais. Kai kurie mūsų mokyklos mokiniai jau buvo pastebėję, kad kiškiai knygoje „Kiškis Morkus Didysis“ aprengti jūreivių rūbais. Kodėl? Rašytojas paaiškino, kad savo namuose kartą surado senų žurnalų, kur vaikai buvo aprengti jūrininkų uniformomis, nes buvusi tokia mada prieš šimtą metų.  

Dailininkas mokėsi Dailės akademijoje dizaino specialybės. Pradėdamas piešti istorijų iliustracijas, pirmiausia nupiešia eskizus. Jis mėgsta piešti iš natūros. Tačiau nupiešti žvėrį yra labai sunku, nes jis daug juda, todėl dažnai rašytojui tenka apsikamšius pagalvėmis ar apsirengus storais rūbais stovėti, lankstytis, kraipytis prieš veidrodį ir taip dailinti įvairias judesio detales.

Kęstutis pasakoja, jog turįs apie šimtą įvairių teptukų, ir visi jie yra labai svarbūs. Vien tik nupiešti dangui reikia apie 12 spalvų. Dauguma teptukų yra pagaminti iš gyvūnų kailiukų, pvz. voverės ar šerno kailio teptukai. Vieno teptuko visai knygai nupiešti neužtenka. Dabar dailininkas jau įprato ir nesugadina teptukų.

Kūrėjas prisipažįsta, kad idėjos kūrybai ir piešiniams sklando ore. Kartais naujų idėjų parsiveža iš savo kelionių.

Kasparavičiaus knygos yra išverstos į daugybę kalbų. Mokykloje mes taip pat turėjome galimybę pavartyti lietuvių rašytojo tekstus išleistus korėjiečių, graikų, portugalų, hebrajų, ispanų kalbomis. O kinų kalbos mokytoja Bin perskaitė į kinų kalbą išverstą rašytojo pasakojimą „Kietas įvykis“. Tai labai sužavėjo rašytoją, nes pirmą kartą turėjo galimybę išgirsti savo tekstus šia egzotiška kalba.