Rugsėjo 23 d.
minėjome Lietuvos žydų genocido dieną. Šia proga DLB taryba surengė mums,
Danijoje gyvenantiems lietuviams, minėjimą.
Smalsuoliai lietuvaičiai susirinko
pažiūreti dokumentinio videofilmo ”Palieku tau savo vaiką…”. Tačiau
atėję į renginį, išgirdome įdomių
istorijų, pasakojimų apie Lietuvos žydus, jų gyvenimą tarpukario
Lietuvoje ir tragišką
šešis šimtus metų Lietuvos žemėje gyvenusių lietuvių kaimynų likimą
karo metais.
Koks buvo lietuvių požiūris į kaimynus žydus. Kokius verslus plėtojo
Lietuvoje.
Kaip jie šventė savo tautos šventes ir kokių papročių laikėsi. Reda
Mieldažytė,
renginio iniciatorė, mums parodė du įdomius dokumentinius filmus – tai
minėtas
”Palieku tau savo vaiką…” ir ”Miestelių idilės” iš filmų ciklo
”Saulėlydis
Lietuvoje”. Be abejonės, labiausiai jaudinantis renginio akcentas – tai
dokumentinis videofilmas ”Palieku tau savo vaika…”, pasakojantis apie
telšiškio
lietuvio ir žydės begalinę meilę ir tragišką lemtį. Pranas Laucevičius,
siaučiant rudajam marui 1940-1944 m., išdrįso nuplėšti geltonąją
žvaigždę savo
mylimajai Rūtai Gurvičiūtei, išdrįso ją mylėti ir vesti, jie susilaukė
sūnaus,
kai tuo metu žydėms buvo uždrausta gimdyti… Jaunosios kartos
lietuvaičiams buvo
taip pat įdomu klausytis po antrojo pasaulinio karo Danijoje likusios
gyventi
Lietuvos latvės-dipukės Livijos Klans-Kovalevskis pasakojimo. Livija
dalijosi
tuomet septynmetės mergaitės vaikystės prisiminimais, kuriuose
išlikusios
nuotrupos apie tarpukario Biržuose veikusius žydų kromelius, žydų
tradicijas
bei žydų draugus, su kuriais Livijos kartu žaista. Renginyje taip pat
buvo
surengta knygų Holokausto tema bei apie žydų kultūrą ir istoriją
ekspozicija.
Reda knygų turėjo daug! (sunku buvo patikėti, kad jas visas susivežė
dviračiu J) Atskirame parodos skyrelyje galėjome plačiau susipažinti su
rašytojo
Icchoko Mero kūryba, o skaičiusieji šio rašytojo kūrybą šiek tiek
padiskutavo
apie populiariausią I. Mero romaną ”Lygiosios trunka akimirką”.
Renginys mums
labai patiko, o taip pat, esu įsitikinusi, kad po šio renginio mūsų
akiratis
prasiplėtė, paliko vienokį ar kitokį idomų faktą. Iš minėjimo išėjome
praturtėję žiniomis ir už tai esame dėkingi organizatoriams.
Renginio iniciatorės
pabaigos žodis: šis renginys nebūtų įvykęs be visokeriopos Danutės
Selčinskajos, Lietuvos žydų muziejaus Tolerancijos centro vadovės, o taip pat rašytojo
Icchoko Mero bei Telesforo Laucevičiaus pagalbos ir moralinės paramos.
|