Spektaklis vyks lapkričio 17 d. 13 val. Prismen kultūros ir sporto centre: Holmbladsgade 71, København S. Po spektaklio mažieji žiūrovai bus pakviesti kurti, žaisti ir vaidinti šešėlinį teatrą. Dėl riboto vietų skaičiaus maloniai prašome registruotis el. p. ir pinigus už bilietus perveskite į DLB sąskaitą Danske Bank regnr. 1551 kontonr. 16619477 arba Giro kvitu +01 16619477 vėliausiai iki lapkričio 10 d. – ant kvito būtinai pažymėkite „SK“ ir savo vardą bei pavardę. Atsiprašome, bet neužsiregistravusiems ar nesumokėjusiems už bilietus iki lapkričio 10 d. vietų į spektaklį negalime garantuoti. Po trečiojo skambučio žiūrovai į salę neįleidžiami.

 NB! Esant lietuviškai neuprantančių žiūrovų, spektaklis bus verčiamas į danų kalbą.

Bilietų kainos:

vaikams – 40 kr.

suaugusiems:

DLB nariams – 60 kr.

ne DLB nariams – 80 kr.

 Jutlandijoje gyvenančių lietuvių dėmesiui! Jutlandijoje gyvenantys lietuviai spektaklį „Sniego Karalienė“ galės pamatyti Olborge lapkričio 18 d. Išsamesnę informaciją Jums suteiks Draugija Vilnius-Olborgas. 

Pjesės autorius – Vitalijus Mazūras.

Lėlės, scenovaizdis – Vitalijaus Mazūro.

Muzika (naudojant klasiką) – Fausto Latėno.

Vaidina – Nijolė Mazūrienė ir Vitalijus Mazūras.

Spektaklio trukmė apie 40 min.

 Spektaklio siužetas – Paršiukas ir Peliukas, dvi lėlės – du geri draugai, patenka į teatrą, kur šešėlinio teatro principu rodoma pasaka „Sniego Karalienė“. Viskas tarsi kine. Penkios scenelės, kurias aptaria mažieji mūsų draugai. Spektaklyje daromas pasakos – teatro stop – kadras.  

Renginį remia Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie LRV
 

Magiškasis Vitalijaus Mazūro teatras

 
Vitalijaus Mazūro vardas ir gyvenimas neatskiriamai susiję su lėlių teatru. Tai žymiausias ir talentingiausias lietuvių lėlininkas ir lėlių teatro režisierius. V. Mazūro kūrybos alkoje apie du šimtai spektaklių scenovaizdžių ir lėlių lėlyčių, kurtų nagingomis sumanaus meistro rankomis.

Vitalijus Mazūras gimė 1934 m. Šiaulaičių kaime, netoli Šiaulėnų. Nors būsimasis menininkas studijavo Lietuvos meno akademijoje, bet meninių galių sėmėsi savo vaikystėje – tai bobulytės įtaigūs pasakojimai, kuriuos dar ir šiandien, jau sulaukęs garbaus amžiaus, savo vaizduotėje, o gal giliai širdyje paslėpęs nešiojasi meistras. Šie magiški vaikystės pasakų pasaulio vaizdiniai tarsi amžinoji gyvybės versmė teikia kūrybinių galių meistrui. Paklausus Vitalijaus, ar niekada nėra pritrūkęs kūrybinės fantazijos, guviai besišypsodamas meistras trumpai drūtai atsako „ niekada, taip dar nėra buvę“.    

Kelis dešimtmečius V. Mazūras dirbo vyriausiuoju Vilniaus „Lėlės“ teatro režisieriumi, taip pat kūrė lėles ir dekoracijas Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių bei užsienio teatrų scenoms.  Šiuo metu V. Mazūras dirba kartu su savo žmona aktore Nijole Bižanaite Mazūriene savo teatriukyje vardu „Paršiukas Ikaras“.

Nors lėles Mazūras kuria iš autentiškų ir archaiškų medžiagų, bet kartu sugeba būti avantgardistu. Jo lėlės, žvelgdamos į mus savo akimis, primena garsiųjų siurrealistų ar ekspresionistų meninio pasaulio slėpinius. Tik Mazūro lėlių žvilgsnis persmelktas lietuviškos melancholijos ar net egzistencinio tragizmo – prisiminkime mūsų pasakos „Eglė žalčių karalienė“ cherojų dramą, kurią prieš porą dešimtmečių teatrine forma įamžino šis kūrėjas spektaklyje „Žemės dukra“. Deja, tokio teatro ir tokių spektaklių šiandieninėje Lietuvos teatro scenoje nebėra... Tokius pačius žvilgsnius galime regėti kelis dešimtmečius Varšuvoje gyvenančio garsaus lietuvių dailininko Stasio Eidrigevičiaus kūryboje.

Maždaug iki 60-ųjų vidurio, lietuviškas lėlių teatras buvo labai buitiškas, vyravo kasdieniškos temos. Tačiau jaunasis režisierius teigė, kad scenoje vaizduojamas gyvenimas gali būti ir kitoks. Vitalijaus Mazūro spektakliai griovė įsisenėjusį požiūrį, jog vaikų teatras negali kelti jokių sudėtingų filosofinių ir egzistencinių klausimų. Mazūras į teatrą atsinešė kupiną poezijos ir paslaptingumo, ne visada iki galo suvokiamą pasaulį, kuris yra artimas vaikų svajonėms ir vaizduotei. Kaip teigia pats režisierius: „teatro meno tikslas – pažadinti vaiko dvasią, pažadinti jo imlią sielą“. Šio režisieriaus menas įdomus tiek vaikams, tiek suaugusiems. Gal todėl jo kūryboje yra tiek daug spektaklių pagal H. Ch. Anderseno pasakas. Beje, H. Ch. Andersenas yra mėgstamiausias Vitalijaus ir jo žmonos Nijolės rašytojas. 

Vitalijaus Mazūro vardas neblogai pažįstamas danų teatro publikai. 1994 m. Mazūras kviečiamas Foketeateret režisieriaus Prebeno Harrio pastatyti Anderseno „Lakštingalą“ ir „Motinos istoriją“. „Lakštingala“ buvo vaidinama net tik Danijoje, bet ir Vengrijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, o taip pat Indijoje ir netgi Pietų Afrikoje. 1998 m. Folketeateret Mazūras pastato „Tiesos kerštą“ pagal Karen Blixen. 2006 m. birželį, Danijos lietuvių bendrijai kviečiant, Mazūrai lankėsi Kopenhagoje su andersenišku spektakliu „Šeimedžio močiutė“, rudenį lietuvių vaikai bei mažieji danų žiūrovai turėjo didelį džiaugsmą pamatyti spektaklį pagal Brolių Grimų pasaką „Nauja pasaka apie Vilką, Ožį ir Ožką su septyniais ožiukais“. Šis spektaklis ypatingai turėjo didelį pasisekimą danų darželiuose ir mokyklose. Šiais metais Mazūrai Danijos lietuvių vaikams parodys spektaklį „Sniego Karalienė“, kuriame atsiskleidžia naujų meninių sprendimų ieškojimai – šį kartą menininkai kuria pagal šešėlinio teatro bei kino filmo techniką.